Katelynas savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad šie padaliniai veikia kaip tarpininkai tarp užsieniečių ir Lietuvos institucijų, priimdami prašymus dėl leidimų gyventi šalyje ir inicijuodami migracijos procedūras.
„Įvertinus saugumo rizikas ir terorizmo grėsmę, nematau pagrindo tokias galimybes šiose valstybėse išlaikyti“, – sakė ministras, pabrėždamas, kad valstybė negali laukti, kol rizika taps incidentu.
Ministras pridūrė, kad po šio sprendimo neplanuoja atidaryti naujų padalinių kitose šalyse, o uždaryti keturi centrai liks uždaryti.
Migracijos departamento vadovė Indrė Gasperė antradienį patvirtino, kad nuo šiol nebus priimami nauji darbuotojų prašymai iš Vidurio Azijos šalių, kurias anksčiau aptarnavo minimi padaliniai.
Duomenimis, rugsėjo 1 dieną Lietuvoje gyveno beveik 227 000 užsieniečių, iš kurių 80 000 – Ukrainos piliečiai, 48 000 – Baltarusijos, 13 000 – Rusijos, o iš Uzbekistano, Indijos ir Tadžikistano – po kelis tūkstančius.
Sprendimas priimtas po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, kuriame taip pat buvo aptariama Lietuvos musulmonų bendruomenės „antrojo muftiato“ veikla ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.
Nors žvalgyba neturi duomenų, kad antrojo muftiato veikla kelia tiesioginę grėsmę, NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius perspėjo, kad didėjanti migracija ir radikalizacijos tendencijos – tiek iš užsieniečių, tiek iš vietinių – kelia neramų.
Katelyno sprendimas taip pat susijęs su ankstesniais įspėjimais apie galimas teroristines grėsmes, kai VSD įspėja apie asmenis iš Centrinės Azijos, turinčius radikalių pažiūrų ar ryšių su terorizmu.