LRT radijui trečiadienį kalbėjo M. Garbačiauskaitė‑Budrienė, kuri teigė, kad tarybos sprendimas, klasifikuojantis jos darbo pažeidimą kaip paprastą, yra bandymas daryti nuolatinį psichologinį spaudimą ir sukurti galimybę ją atleisti.
Jos advokatas, pasak vadovės, pabrėžė, kad LRT įstatymas nenumato paprastų pažeidimų – numatomi tik šiurkštų pažeidimo atvejai, o be to, sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Darbo kodekso terminus, nes turėjo būti išnagrinėtas per mėnesį.
Garbačiauskaitė‑Budrienė iškėlė įtarimą, kad LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas ir dauguma tarybos narių siekia plačiai apibrėžti pažeidimų spektrą, kad pakartotinai įvykdyti paprastus pažeidimus per metus būtų galima priskirti šiurkštam, o tai leistų atleisti ją be papildomų procedūrų.
Antradienį LRT taryba konstatavo, kad direktorė padarė paprastą, o ne šiurkštą, pažeidimą, todėl ji galėtų būti atleista tik po antro panašaus pažeidimo per metus, o tiesioginis atleidimas būtų galimas tik pripažinus pažeidimą šiurkščiu, kaip numato šiemet Seimo priimta nauja LRT vadovo atleidimo tvarka.
Tarybos narys Deimantas Jastramskis vėliau nurodė, kad balsavime nedalyvavo D. Jastramskis, Daiva Daugirdienė, Vita Akstinaitė ir Dainius Žvirdauskas; Jurkynas atsisakė atskleisti, kiek narių dalyvavo posėdyje, kiek balsavo už sprendimą ir kiek jį palaikė.
Vasarą Generalinė prokuratūra įpareigojo LRT individualiai įvertinti atvejus, kai viešai skelbiamų programų pirkimų ataskaitose nėra nurodyti tiekėjų vardai, o LRT po to pataisė pernykštę ataskaitą, nors ankstesnis tarybos sprendimas taip pat palaikė šią praktikos kryptį.
Dalis žurnalistų bendruomenės išreiškė susirūpinimą dėl galimo spaudimo LRT vadovui, pabrėždama, kad šis atvejis atspindi platesnius klausimus dėl LRT valdymo ir atsakomybės.