Šeštadienį vykusios pratybos „Vyčio skliautas 2026“ buvo skirtos patikrinti visą gyventojų evakavimo grandinę. Pagal scenarijų dėl agresijos akto ir jo padarinių žmonės būtų evakuojami iš 30 savivaldybių į kitas 30. Kauno rajonas dalyvavo kaip gyventojus priimanti savivaldybė.
Pratybose vertintas perspėjimas ir informavimas, žmonių surinkimas bei registravimas, išvykimo organizavimas, judėjimas per tranzitines savivaldybes ir priėmimas paskirties vietose. Praktiniai veiksmai vyko aštuonių rajonų savivaldybėse ir Pagėgiuose; kitos vietovės procedūras tikrino savo ekstremaliųjų situacijų operacijų centruose.
Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje įrengtas gyventojų priėmimo punktas. Į jį buvo atvežta daugiau kaip 100 pratybų dalyvių iš Švenčionių ir Vilkaviškio — tai didžiausia vienai savivaldybei numatyta grupė šiose pratybose. Vicemero teigimu, krizės atveju turimų išteklių priimtiems žmonėms aprūpinti pakaktų iki 30 dienų.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai per pratybas padėjo evakuoti ir priimti gyventojus, teikė pirmąją bei psichologinę pagalbą. Jų vertinimu, viena aiškiausių spragų buvo bendra evakuojamų žmonių registravimo sistema. Priėmimo punktams taip pat reikia iš anksto žinoti apie atvykstančiųjų poreikius: pagalbą vaikams, gyvūnams, judėjimui, transportui ar apgyvendinimui.
Pratybų dalyviai pasakojo gavę nurodymus telefonu, susirinkę prie seniūnijos ir autobusu nuvykę į priėmimo vietą. Vis dėlto pirmosiomis minutėmis kilo daugiau sumaišties, ypač registruojant žmones. PAGD atstovai pabrėžė, kad planuojant evakuaciją būtina numatyti ir socialiai pažeidžiamų asmenų bei žmonių su negalia poreikius.
Kauno rajono paskelbtas 23 tūkst. žmonių pajėgumas yra savivaldybės vertinimas, o ne šių pratybų metu priimtų žmonių skaičius. Pratybų tikslas — patikrinti koordinavimą ir nustatyti, kur trūksta procedūrų, informacijos ar išteklių, kad realios krizės atveju savivaldybės galėtų veikti kartu.