Pirmąjį 2026 m. ketvirtį Lietuvos investicijų dalis sudarė 22,1 % BVP, o Estijoje – 21,7 %, o antrąjį ketvirtį šis skirtumas išaugo, kai Lietuvos dalis pakilo iki 22,4 % BVP, o Estijos – iki 22,1 %.
Didėjanti investicijų dalis rodo, kad daugiau išteklių skiriama gamybos priemonėms, technologijoms ir produktyvumui didinti, kas leidžia su tais pačiais ištekliais sukurti didesnę pridėtinę vertę ir spartinti ilgalaikį ekonomikos augimą.
Investicijų dalies augimas taip pat atspindi verslo aplinkos pasitikėjimą: Lietuvos verslininkai mato perspektyvias galimybes, o tai skatina didesnius kapitalo srautus į šalyje.
Istoriškai Estija nuolat pralenkė Lietuvą investicijų kiekiu, o tai buvo susiję su didesne ekonomine laisve – mažesniais mokesčiais, lengvesne reguliacija ir pelno, reinvestuojamo įmonėse, neapmokestinimu.
2026 m. Estijos ekonominės laisvės indeksas siekė 78,7 balo, o Lietuvos – 75,3 balo, tačiau Estijos ekonomikos nuosmukis 2023–2024 m. ir vėlesnės mokesčių reformos (VAT padidintas iki 24 %, pajamų ir pelno mokesčių tarifai pakelti iki 22 %) padidino verslo kaštus ir sumažino investicijų patrauklumą.
Eurostato duomenys rodo, kad 2026 m. balandžio mėnesį Estijos pramonės pasitikėjimo indeksas buvo –10,3, o Lietuvos –4,8, o tai atspindi didesnį nepasitenkinimą Estijos verslo aplinka.
Nors Estija vis dar išlieka viena laisviausių Europos šalių (9‑a vieta Ekonomikos laisvės indekse), jos BVP vienam gyventojui 2025 m. sudarė 72,9 % ES vidurkio, o Lietuvos – 70,0 %, todėl investicijų dalies augimas Lietuvoje suteikia šaliai galimybę artėti prie Estijos ir galbūt ją aplenkti.
Prognozės rodo, kad 2026 m. Lietuvos BVP turėtų augti apie 3 %, o Estijos – tik apie 1,6 %, todėl investicijų skirtumas gali dar labiau susitraukti, jei Lietuva išlaikys esamą investicijų tempą.
Analitikai pabrėžia, kad Lietuvos tolesnis progresas priklausys nuo ekonominės laisvės išsaugojimo ir mokesčių bei reguliacinės aplinkos tobulinimo, o ne nuo papildomų mokesčių didinimo.