Aplankydamas Valčiūnų sandėlį, premjeras paklausė, kaip bus organizuojama logistika, kai atsargos paskirstys po daugelį savivaldybių, ir pabrėžė, kad už šios dalies įgyvendinimą turėtų būti atsakinga Susisiekimo ministerija.
„Supratau, kad yra rengiamas planas ir kad už logistinę dalį bus atsakinga konkreti ministerija“, – sakė Sinkevičius, išreikšdamas viltį, kad Transporto ministerija pasiruošusi įgyvendinti planą.
Premjeras taip pat pabrėžė, kad valstybės rezervas turi būti plečiamas ne tik maisto, bet ir medicinos bei civilinės saugos priemonių atžvilgiu, ir kad nauji sandėliai bus statomi ir užpildomi reikalingomis priemonėmis.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) planavimo biuro vadovas Aurimas Guščius įvertino, kad naujų sandėlių statyba kainuos apie 10–15 mln eurų, o iki rugsėjo pabaigos Vyriausybės kanceliarija turi parengti sandėlių plėtros strategiją, kurią įgyvendins iki 2030 m.
Valstybės kontrolės auditas, nagrinėjęs 2023–2025 m. laikotarpį, iškėlė 16 rekomendacijų dėl atsargų saugojimo, įskaitant poreikį geriau decentralizuoti atsargas ir pasirinkti saugojimo vietas pagal galimas grėsmes.
Auditoriai teigė, kad dabartinės atsargų saugojimo vietos nepakankamai įvertina didžiausias grėsmes, todėl krizės atveju dalis atsargų gali būti užteršta, prarasta arba neprieinama gyventojams.
Vyriausybė atsakė, kad rezervo koordinavimą jau paveda Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir įsipareigojo per pusmetį išspręsti auditoriaus pateiktas rekomendacijas, taip pat pertvarkyti atsargų saugojimo sistemą ir padidinti decentralizaciją.
Sinkevičius pabrėžė, kad valstybės kontrolės pastabas priima „labai rimtai“ ir kad per savo vadovavimo laikotarpį sieks, jog jos būtų įgyvendintos, kad valstybės rezervo klausimui būtų skiriamas maksimalus dėmesys.