Konvencija, kurią apibūdina K. Budrys, yra svarbus žingsnis kuriant bendrą teisinį pagrindą, leidžiantį valstybėms efektyviau užkardyti kibernetinius nusikaltimus, geriau apsaugoti piliečius ir užtikrinti saugią skaitmeninę erdvę.
Pagrindinės konvencijos nuostatos apima atsakomybę už įvairius kibernetinius nusikaltimus, įskaitant neteisėtą prieigą prie informacinių sistemų, duomenų pažeidimus, skaitmeninį sukčiavimą bei vaikų seksualinio išnaudojimo turinį.
Dokumentas taip pat numato procesines priemones – tarptautinę teisinę pagalbą, ekstradiciją ir keitimąsi elektroniniais įrodymais – siekiant užtikrinti sklandų bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų.
Svarbi konvencijos dalis yra žmogaus teisių apsaugos priemonės, kurios turėtų būti taikomos visų šalių įgyvendinant jos nuostatas.
Šiuo metu konvenciją yra pasirašiusios 82 šalys, o jos įsigalėjimas priklauso nuo tolesnių ratifikacijos procesų nacionaliniuose lygmenyse.
Naujienų agentūros BNS informacija, pateikta šio pranešimo pagrindu, gali būti atgaminta tik su raštišku UAB BNS sutikimu.